full screen background image

Projektai

Kaip projektų metodas padeda gerinti ugdymo(si) kokybę?

Su projektų metodu susipažinome ir mokėmės dirbti dalyvaudami ilgalaikiame tarptautiniame projekte „Ikimokyklinio ugdymo sistemos demokratizavimas“ arba Danijos partnerių garbei pavadintame Egmonto projekte (1993–2005), beveik nuo švietimo reformos ikimokyklinio ugdymo srityje pradžios. Projektų metodas kaip darbo forma buvo pasirinktas, siekiant demokratizuoti ugdymo procesą, t.y. keisti pedagogo ir vaiko santykį, keisti pedagogo ir tėvų santykį, skatinti ugdymo turinio ir metodų kaitą, stiprinti teorijos ir praktikos ryšį, skatinti pedagogų aktyvumą.

Pedagoginės plėtros projektuose ieškojome atsakymų, koks turi būti organizuotos ir vaikų spontaniškos veiklos santykis, kaip pedagogui nedominuoti ir neužgožti vaiko iniciatyvos, kaip spręsti vaikų konfliktines situacijas, kaip į ugdymo(si) procesą įtraukti šeimą ir kt. Atlikdami stebėjimus, analizuodami veiklą, daugelį dalykų praktikoje pamatėme nauju žvilgsniu, kaip, pavyzdžiui, lankstesnis vaiko dienos ritmas, kitoks švenčių organizavimas, vaikų įtraukimas į sprendimų priėmimą. Pavyzdžiui, projekte „Kaip kurti aplinką, kuri skatintų vaiką veikti?“ gilinomės į ugdymo aplinkos kūrimo principus, atlikome daugybę bandymų ir eksperimentų, kad įsitikintume, koks svarbus ugdymosi veiksnys yra aplinka, mokėmės įžvelgti, kada vaikai yra aktyvūs aplinkos kūrėjai, kokios ugdymosi sąlygos yra palankios reikštis vaikų kultūrai.

Kaip projektų metodo taikymas padeda siekti ugdymo(si) kokybės? Įstaigoje įgyvendintų projektų veiklos analizė rodo, kad projektinė veikla padėjo keisti pedagogų požiūrį į dalykus, kurie buvo „įaugę“ ir atrodė nekeičiami. Pavyzdžiui, projekte „Ramybės metas darželyje: mokomės atsipalaiduoti“ sprendėme aktualią poilsio problemą vaikams, nemiegantiems pietų miego. Projekto eigoje išbandėme įvairias alternatyvias poilsio formas ir atsipalaidavimo būdus, kurie padeda tenkinti individualius vaikų poreikius, tėvų pageidavimus.

Projektų metodo elementai – stebėjimas, analizė, refleksija – leidžia labiau pažinti vaiką, t.y. jo poreikius, gebėjimus, patirtį, galimybes. Analizė ir refleksija padeda kelti realius vaikų ugdymo(si) tikslus, juos sieti su vaikų gebėjimų ugdymu. Pavyzdžiui, projekte „Kam vaidina vaikai?“ siekėme išsiaiškinti, kokie ugdymo metodai padeda atsiskleisti vaikų vaidybos gebėjimams. Projekto eigoje išsiaiškinome, kad vaidybos gebėjimų ugdymąsi būtina susieti su pagrindine vaiko veikla – žaidimu.

Projektų metodas kaip darbo forma sudaro galimybę reikštis pedagogų aktyvumui, kūrybiškumui ir lyderystei. Projektinė veikla išmokė mus bendradarbiauti, dirbti komandoje, analizuoti ir reflektuoti savo praktinę veiklą, spręsti ugdymo procese kylančias problemas.

 

Regina Beinorienė

 

Parašykite komentarą!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Connect with Facebook